Sveiki atvykę į … Peru!

Uzvakar darbe truputi drebtelejo, niekas nesureagavo. Siandien apie 5 ryto irgi drebtejo kokias 5 sekundes. Bendradarbe patikrino, kad tikrai zemes drebeta…bet nesiskaito, nes tik kokie 4,5 balai.

LRT filmukas apie Maču Pikču 100 iš tikrųjų tai 500, bet vienas amerikonas šitą inkų miestą pagarsino pasauliui prieš 100. Man šiemet vėl nusimato ten apsilankyti, šį kartą norėčiau inkų keliais ateiti iki jo pėstute, žiūrėsim…

O www.lamuslenis.lt vėl skanus ir gražus Tik įdomu, kur ankstesni numeriai pasideda?

Grįžom iš Čilės į Peru ir labai džiaugiuosi. Čilėje turbūt tik girtuokliai laimingi, nes vyno daug ir nebrangus. Visa kita kainuoja nerealiai. Gal du kart daugiau nei LT ar PE. Ir taip sušalus jau seniai nebuvau.

Aplankėm du miestus Santiago ir Valparaiso, Santiago labai modernus tik kalnai snieguoti gražūs…o Valsparaiso nuo Santiago skiriasi kaip diena ir naktis. Apšiuręs, senas, didžiulis uostas ir žmonės kaip seni jūreiviai, olandai ir anglai kažkokie. Visas miestas tiesiai nuo jūros šauna aukštyn į kalnus, išlipi iš laivo ir reikia kopti gatvėmis, yra gal kokia 10 funikulierių … vienoj vietoj norėjom lipt laiptais bet tokia paplaukus moteriškė nulipdama sako: ´tik nebandykit lipt, ten vagia viską, net ir sielą pavogs. Ir kikena kaip ragana chi chi chi

Na tai ką, parsivežėm daug vyno ir tuo tapru daugiau nesiruošiu į Čilę važiuoti

Funikulierius Valparaiso mieste, Daugiau nuotraukų –>ČIA

Gyvenu pas draugę bute, Santiago. Kai atvariau buvo dar labai anksti, pavalgėm ir draugė ir jos tėtis išvarė dirbti o 8 ryto atėjo tarnaitė Silvija.
Aš kaip nepratus prie tarnaičių, akies krašteliu žiūrėjau ką jinai ten daro…o jinai sau valė dulkes, išsiurbė viską, nepastebėjau kada iškepė dvi lazanijas (gal kai aš buvau užmigus), man rodos dar kartą grindis išvalė dėl viso pikto ir kažką dar greitpuodyje išvirė, poto mano draugė grįžo papietauti, jinai mums padavė valgyti, pakalbėjom apie jos vaikus ir pinigus. Man rodos jinai vėl grindis išvalė, kad per mažai nepasirodytų, paklojo mano lovą ir išėjo
Čia, Pietų Amerikoj, iš vis kuo didesnis butas tuo mažesnė virtuvė, nes virtuvė yra ne šeimininkų, o tarnaičių teritorija. Va taip

Palyginimui: svetainė ir virtuvė,

Nieko daug pasakoti nereikia, tik pažiūrėkit kaip turėjo atrodyti tas dalykas, kur DK2009 darėm www.pachamancaperu.com

čia aišku vienas variantas, būna variantų ir žemėje ir virš žemės, bet šitą gal reikėtų kada pakartoti Aš jau ruošiuosi aplankyti tą pačamankų restoraną, nes bežiūrint seilė varva.

p.s. važiuosiu pas priešus, į Čilę … sako ten dabar vos +8. O važiuosiu nes turi išduoti darbo vizą, o tokiam turistui kaip aš negalima įsidarbinti iš vidaus. Vienu žodžiu nieko nesupratau bet varau į kalnus ir vyno rūsius.

Praeitą savaitgalį su dar dviem keliaunikais nusprendėm aplankyti miestelį Lunahuana (180km į pietus nuo Limos ir tada truputį auštyn palei Canete upę). Jis toks gana turistinis, visada šviečia saulė, šilta, o pagraindinė atrakcija su gumine valtim varyt žemyn upe per slenksčius (varėm-sušlapom).
Šitame slėnyje palankios sąlygos auginti vynuoges, tai vynuogių degtinė (pisco) ten liejasi laisvai. Vyno yra, bet jis nesilieja, nes kažkaip vynuogės netinka jam gaminti.
Na tai atvažiavę 11 ryto nusprendėm lipti į kalną pažiūrėti iš aukščiau, bet aišku neužlipom, nes pakeliui užėjom į kiemą, kur buvo parašyta TURGUS, bet radom ten merą beverdantį pietus žurnalistams. Meras kaip tik pjaustė morką kai mes užėjom. Na buvo vienas drąsus tarp mūsų ir kažkaip įsivėlėm į visą tą valgio gaminimą, merui buvo įdomu kas mes, ko čia atėjom ir t.t. Ir aišku atsirado butelis ir taip toliau ir panašiai, vienu žodžiu buvom pakviesti pietų. Va taip ir būna toj Peru. Draugiški žmonės negali sakyt. O pietums buvo gaminama ´sausa sriuba´ (sopa seca). Labai tipiškas valgis tam miesteliui, kai išverdama tiršta sriuba su daug daug prieskonių, grybų, lauro lapų, paprikų, morkų, svogūnų ir šį kartą buvo vėžių (nes prie upės). O tada jinai visai išgarinama ir sumaišoma su spagečiais, gaunasi padažas. Laaaabai skanu, o jei dar mero gamybos…

pakeliui iš darbo nusipirkau gabalą šokoladinio pyrago ir nuėjau į parką ant pajūrio skardžio suvalgyti, nugi graži ta Lima.

p.s. jau yra naujas LamųSlėnis

Kaip žinia Peru yra bulvių tėvynė iš kur jos iškeliavo į platųjį pasaulį ir iškeliavo tik keletas rūšių, kitos jau poto buvo sukurtos ten kažkur, o vietinės irgi nunyko liko tik pas bobutę už namo, net Limoje sunku gauti violetinių bulvyčių su raudonu viduriuku, bet praeitą savaitę turguje nusipirkau porą kilų. Kiti plakatai apie bulvių gėrį:

http://blog.pucp.edu.pe/item/36992/premio-ardilla-de-oro-pucp-la-papa-ganadora

Peru žmonės kalba ne apie orą o apie maistą. Kas ką valgė, kur skanu, kaip pagaminti, koks padažas geresnis ir t.t. ne veltui Lima jau vadinama kulinarijos sostine. Šiemet vienas restoras (www.astridygaston.com) net pateko į kažkokį super Pellecrino listą. Restorano įkūrėjas Gaston yra tikra žvaigždė ir prikūręs daug restoranų, keliuose net aš ragavau šio bei to. O Astrid yra jo žmona, kurios specialybė – desertai

Limoje už pietus galima sumokėti nuo 6 lt iki 100 lt ir daugiau…va šeštadienį valgėme super truper restorane, kur žuvies patiekalas kainavo 50lt. O sekmadienį buvo mamos diena, ir valgėm nerealiai daug už kokius 20lt. Skiriasi restoranų reputacija. Pirmu atveju net buvo keista sėdėti tarp tokių žmonių kurių gatvėse paprastai nesimato, nes jie sėdi savo džipuose. Ir kas antra ponia pasitaisiusi nosies formą plastine operacija. O antru atveju gali jaustis kaip namie, daug maisto, nukrautas stalas, mamos dienos proga dar net purvinis su gitara padainavo

Vienu žodžiu visų klasių limiečiams yra galimybių pavalgyti ne namuose, tik išsirinkti sunku O skanu gali būti visur.

Pastebejau, kad karts nuo karto tokia kalba eina prie stalo. ´Klausykis, tau po to pavalgymo viskas gerai buvo?´´Taip, viskas gerai, o kas tau?´´Mano pilvui tai nepatiko´
Zmones cia sako vaikysteje dar ismoksta, kad gatvej pirkti maisto nereiketu, bet ir oficialesnese istaigose visko pasitaiko