Sveiki atvykę į … Peru!

Jei nuskyla, pora savaičių per metus darbas gali būti poilsis, tiksliau aktyvus poilsis . Buvom išvarę su mūsų mėlynuoju Ford Transit – 1984 į Kemi apylinkes, ten kur baigiasi Baltijos jūra. Penkios merginos ir vienas ekonomistas, atrodo ne prie ko, bet vaikinas puikiai tvarkėsi, kūreno pirtį, virė bulves, grilino dešras ir gamino salotas, ir be viso to dar dirbo mūsų darbą: rinko erkes ir peles ir davė interviu vietiniams žurnalistams. Tarp labai užimto grafiko, padėti spąstus, surinkti spąstus, prašukuoti pievas, pagerti, pavalgyti, pasnausti, pasipirtinti dar įspraudėm ir ekskursiją į Švediją, ekspediciją į pelkes ir elnių paiešką ir labai žymios mumijos lankymą. Po to kai radijuje nuskambėjo mūsų interviu netgi tapome žvaigždėmis ir tokiu būdu patekome į barą, kuriame pasislėpę Kemi mieste, po eilinio susirinkimo lėbavo visi Šiaurės Ministrų Tarybos atstovai.

Echh vasara Laplandijoj. Viskas žydi, kas pietuose jau seniai nužydėję…visi atsipalaidavę, keliuose tik namukai ant ratų ir jei pasiseka elniai, upėse pilna subridusių žvejų, kvepia dūmais ir gailiais, noksta  šiaurės auksas – tekšės, zyzia uodai ir 23 val per parą šviečia saulė.

• http://areena.yle.fi/video/281259  ČIA reportažiukas. prasideda ties 6-ta žinių minute, ten matosi mūsų mėlynas autobusiukas, erkės ir t.t.

• nuotraukos: ČIA http://picasaweb.google.com/alminaite/MeriLapland2009#

Savaitgalį nutiko tokis įdomus nuotykis. Išvažiavome mes pasivažinėti dviračiais, norėjome surasti jūrą, tokią įlanką. Išvažiavom iš miesto įlindom į mišką ir iš to nekantrumo pasukom pirmu pasitaikiusiu keliuku į kairę, jis tokis įdomus buvo, akmenimis grįstas, net negalėjom toliau važiuoti tai palikom dviratukus ir nuėjom toliau pėstute. Aš vis žavėjausi tuo grįstu keliuku per mišką, galvojau gal jį kokiems karaliams pastatė, maršrutas irgi atitinka, jungia miestus…valgėm kiškių kopūstus, radom tokių keistų tarsi apkasų, tarsi šiaip suskilusių uolų, bet jūros neradom ir nutarėm grįžti prie dviračių. Grįždami patikrinom vieną posūkį į dešinę ir ten radom gilią gilią duobę, o apačioj vanduo ir ola gilyn atrodė įspūdingai, pasižavėjom ir tuo ir jau dabar tikrai pasukom link dviračių..prie jų už medžių buvo tokia kalvelė, tai aš sugalvojau užlipti pažiūrėti ‘gal jūra matosi’…kai užbėgau vos nenugarmėjau į dar vieną duobę. Jūros nesimatė, bet nusileidom mes į šitą duobę ir įlindom į gylį vedančią olą…jos gale matėsi šviesa, bet įdomiausia, kad visos sienos buvo aplipdytos laminuotais popieriukais, ant kiekvieno užrašyta kokia nors mintis, suomiškai arba angliškai, gal kokia 100 jų. Pradėjom skaityti, nejauku kažkaip, menas oloj, drėgna, tamsu… mintys maždaug tokios mistiškos ale Dievas mirė (Nyčė), Nyčė mirė (Dievas) Mirusieji nekalba (Aki) <– instaliacijos autorius reik suprast…kitos citatas atpažinom (R. Dawkins’o ‘tu esi mechaninės ir automatiškai besidauginančios mašinos viduje’) ir t.t. radom dar plastmasinę dėžutę su užrašu ‘neatidaryti’ – neatidarėm jeigu ką Pagalvojau kad ta ola buvo akmenų kasykla keliukui grįsti. Tokis nuotykis, išlindom į saulę, pasiskolinom vieną popieriuką – ‘Pagal mūsų apskaičiavimus problemos nėra’ ir nuvažaivom prie jūros.

Vienas toks žmogus neiškentė ir pakankamai išpampo. Po kiek laiko jį nuleido. Taip atsirado Karmazinų upelis.

žėk jau beveik 2 sav praėjo Vilniuje. Jau atitidirbau maršrutą 24 –> 25 –> Fermentai. Jau atpažįstu žmones autobuse, smagu čia. Smagiai pašokom per užgavėnes, sunku ten buvo pasakyti ar su tikru bomžu šoki ar ten persirenėlis koks, užvalgiau visų rūšių blynų, matau tradicijos nyksta, mielinių blynų sunku buvo gaut…aišku ir mėsos valgėm, geriau už Pau neparašysiu:

‘Nu ckebra, nusenot visai…. pasirodo mes su Agne tik parako dar turim DD tai ta proga ir sudalyvavom uzgavieniu sventej i programa iejo: linksmas trypimas aplink scena ir lauza, saltai rukyto kumpio valgymas, ejimas pirkt starkos ir mores deginimo proceduros praziopsojimas, grozejimasis galerijos piesiniais (aka starkos vartokjimas), trypoimas apie lauza, grozejimasis galerijos piesiniais (aka starkos vartokjimas), dainavimas linksmos dainos apie senas bobas )), grozejimasis galerijos piesiniais, Dangio ir jo pazistamu kalbinimas, grozejimasis galerijos piesiniais, grozejimasis galerijos piesiniais, grozejimasis galerijos piesiniais”

Pagaliau ir Agnė galės dalintis savo įspūdžiais ir gyvenimo filosofija su visu pasauliu