Jei nuskyla, pora savaičių per metus darbas gali būti poilsis, tiksliau aktyvus poilsis . Buvom išvarę su mūsų mėlynuoju Ford Transit – 1984 į Kemi apylinkes, ten kur baigiasi Baltijos jūra. Penkios merginos ir vienas ekonomistas, atrodo ne prie ko, bet vaikinas puikiai tvarkėsi, kūreno pirtį, virė bulves, grilino dešras ir gamino salotas, ir be viso to dar dirbo mūsų darbą: rinko erkes ir peles ir davė interviu vietiniams žurnalistams. Tarp labai užimto grafiko, padėti spąstus, surinkti spąstus, prašukuoti pievas, pagerti, pavalgyti, pasnausti, pasipirtinti dar įspraudėm ir ekskursiją į Švediją, ekspediciją į pelkes ir elnių paiešką ir labai žymios mumijos lankymą. Po to kai radijuje nuskambėjo mūsų interviu netgi tapome žvaigždėmis ir tokiu būdu patekome į barą, kuriame pasislėpę Kemi mieste, po eilinio susirinkimo lėbavo visi Šiaurės Ministrų Tarybos atstovai.

Echh vasara Laplandijoj. Viskas žydi, kas pietuose jau seniai nužydėję…visi atsipalaidavę, keliuose tik namukai ant ratų ir jei pasiseka elniai, upėse pilna subridusių žvejų, kvepia dūmais ir gailiais, noksta  šiaurės auksas – tekšės, zyzia uodai ir 23 val per parą šviečia saulė.

  • http://areena.yle.fi/video/281259  ČIA reportažiukas. prasideda ties 6-ta žinių minute, ten matosi mūsų mėlynas autobusiukas, erkės ir t.t.
  • nuotraukos: ČIA http://picasaweb.google.com/alminaite/MeriLapland2009#