Visi atkakliai tvirtina, kad krizes Peru nera, nors as, kaip visi lietuviai, jauciu klasta, man atrrodo yra 
Si karta gyvenu kitam Limos rajone, ne kaip visada, jis cia labai vystosi dabar. Kas nors nusiperka maza dvieju aukstu nameli ir vietoj jo pastato 5aukti, arba visai be proto 15auksti pvz. Tai nuo pat ryto galvoj stuksi plaktukai, o gatvej varineja masinos ir duuuuumina Bet cia labai daug medziu ir geliu, geltonu zvirbliu ir netgi zaliu papugeliu. Tos kaip rekauja tai ne tas zodis. Dar uz musu namo yra piramide, kokiu 2,5 tukst metu senumo, bet visiems dzin, jeigu laiku nebutu jos aptvere tai butu jau pavirtus i 15auksti kaip desimtys kitu Bet sita isgyveno ir dabar ten labai idomus muziejus.
Tuoj paruosiu fotoreportaza apie sita nesusipratimu rajona, kuris vadinasi Miraflores (liet.Ziurek geles).
Mano atostogos jau į pabaigą. Buvo jėga, pakeliui iš Limos lėktuvas leidosi Cuzco oro uoste ir ten kaip tyčia pradūrė ratą, tai truputi pasimakalavom šaltam kalnų oro uoste, bet greitai buvom susodinti į kitą ir nuskraidinti į PuertoMaldonado. Tik išlipus truputį pribloškia drėgmė ir karštis, pirtis nors tu ką, o dar skaitosi pas juos žiema. Greitai visus turistus išgraibstė laukę gidai ir netrukus plaukėm Tampopata upe į stovyklavietę, atplaukėm apie 5 vakaro, nuėjom į nac.parko kioskelį užsiregitruoti ir knygoje radau ką tik atvykusių 4 lietuvių vardus, kurie prie skilties OCCUPATION buvo užrašę MARRIED Kol registravomės musės jau apgraužė rankas ir kojas, bet kai saulė nusileido tai nuo uodų buvo dar blogiau. Tą vakarą plaukėm ieškot krokodilų, radom 4. Ir dar tą vakarą fotikas pasakė PER KARŠTA! ir atsisakė fotkinti.
Kitą rytą kėlėmės visai ne anksti – 4.30 ir išžygiavom į džiungles,džiunglėse ilgiau ir nepamiegosi, nes prabunda kažkokios riaumojančios bezdžionės (red howler monkey) ir pradeda tokį koncertą, kad atrodo kaip buldozeriai. Nors džiunglėse pastoviai kažkas cypia, krebžda, zyzia, tarška ir kitaip triukšmauja, yra viena tokia cikada, kuri leidžia elektrinius garsus, lyg stovėtum po aukštos įtampos laidais. JInai tokia didžiulė, o ant žemės stato molinius stulpelius.
Džiunglėse atrodo visi medžiai kažkuo naudingi, vieni valgomi, kiti dažo, kiti smirda, kiti guminiai, treti nuodingi, ketvirti gydo ir t.t. Bet geriausias tai buvo cordoncillo, pakramtai lapo gabaliuką ir visa burna apšala, kaip po nuskausminamųjų ir taip kokia 15 minučių! nu ir dar vienas aplink kurį kokia 10 metrų spinduliu šūdu neša. O kur dar tokie medžiai, kurių viršūnės net nesimato, o kamienas kaip namas.
Iš visų vabalų ir gyvūnų man labiausiai patiko milžiniška tarakonė, kokių 15cm ir dar naktinė varlė, laipiojanti medžiais ir beveik permatoma. Noriu dar į džiungles!
Ten dar yra nuotraukų iš Paracas dykumos, ir iš Islas Ballestas salų, kuriose gyvena milijonai paukščių, jūrų liūtų, pingvinų ir 2 žmonės. Tie du tipai saugo…paukščių mėšlą, kad niekas kitas jo nenukastų ir neparduotų, nes mėšlo (guano) kaina yra apie 2 $/kg. Bet ten jiems ne gyvenimas, jūrų liūtai staugia ir pešasi, viskas specifiškai kvepia, aplink mėšlas ir vandenynas. Įdomu, kaip tos salos atrodė per žemės drebėjimą? Tam regione 2007 metais drebėjimas buvo apie 8 balų stiprumo, sugriuvo beveik viskas.
Jei nuskyla, pora savaičių per metus darbas gali būti poilsis, tiksliau aktyvus poilsis . Buvom išvarę su mūsų mėlynuoju Ford Transit – 1984 į Kemi apylinkes, ten kur baigiasi Baltijos jūra. Penkios merginos ir vienas ekonomistas, atrodo ne prie ko, bet vaikinas puikiai tvarkėsi, kūreno pirtį, virė bulves, grilino dešras ir gamino salotas, ir be viso to dar dirbo mūsų darbą: rinko erkes ir peles ir davė interviu vietiniams žurnalistams. Tarp labai užimto grafiko, padėti spąstus, surinkti spąstus, prašukuoti pievas, pagerti, pavalgyti, pasnausti, pasipirtinti dar įspraudėm ir ekskursiją į Švediją, ekspediciją į pelkes ir elnių paiešką ir labai žymios mumijos lankymą. Po to kai radijuje nuskambėjo mūsų interviu netgi tapome žvaigždėmis ir tokiu būdu patekome į barą, kuriame pasislėpę Kemi mieste, po eilinio susirinkimo lėbavo visi Šiaurės Ministrų Tarybos atstovai.
